Tai darbas, kuris neatneša tiesioginio atlygio, bet yra svarbus namų ūkio išlaikymui ir gerovei.
Iniciatyva „Kieno pareiga?“ – tai kvietimas imtis veiksmų, kartu kuriant lygią ir teisingą ateitį visiems. Prisijunk!
Kodėl moterims vis dar tenka neproporcingai didelė neapmokamo darbo namuose dalis?
Neapmokamo darbo namuose pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų dažnai yra netolygus. Šį netolygumą dažnai lemia įvairios socialinės, kultūrinės ir ekonominės priežastys. Keli veiksniai, prisidedantys prie šio netolygumo, yra šie:
Lyčių stereotipai lemia, kad moterys dažniau prisiima neapmokamą darbą namuose, nes jos tradiciškai laikomos atsakingomis už namų ruošą ir vaikų priežiūrą. Toks darbas dažnai yra nuvertinamas ir neturi tiesioginės finansinės naudos.
Santykiuose, kuriuose yra galios disbalansas, nėra tolygiai paskirstomi ir darbai namuose.
Visuomenės požiūris, kad moterims natūraliai gerai sekasi tvarkytis, sukurti namų jaukumą, prižiūrėti vaikus ir kitus priežiūros reikalaujančius šeimos narius, o vyrams geriausiai sekasi dirbti ir uždirbti pinigus bei lyderiauti, gali prisidėti prie nelygaus neapmokamo priežiūros darbo pasiskirstymo. Vyrai, kurie siekia dalintis neapmokamu priežiūros darbu, vis dar susilaukia patyčių iš aplinkos ar darbovietės ir klausimų – tai ką, neturi žmonos?
Įstatymai ir politika prisideda prie neapmokamo darbo netolygaus pasiskirstymo, nes dažnai nėra skiriama pakankamai dėmesio šiai problemai ir nėra skatinamas lygiavertis šeimos ir darbo pareigų pasidalijimas, pavyzdžiui, trūksta tinkamų tėvystės atostogų arba prieinamų vaikų priežiūros paslaugų.
Netolygus neapmokamo darbo namuose pasiskirstymas gali sukelti perdegimą, kai vienas asmuo nuolat jaučia didelę atsakomybės naštą. Dėl nuolatinio streso ir išsekimo jis gali patirti fizinį bei emocinį išsekimą, kas neigiamai veikia jo sveikatą, produktyvumą ir gyvenimo kokybę.
Moterys dažniausiai atlieka neapmokamus priežiūros darbus, kurie yra kasdieniai ir turi griežtą darbotvarkę, pvz., nuvežti vaikus į darželį, pasiimti iš mokyklos, suplanuoti popamokines veiklas, paruošti maistą tiek pusryčiams, pietums, vakarienei, kai tuo tarpu vyrai dažniau atlieka darbus, kurios galima atlikti turint laiko ir ne kasdien, pvz., žolės pjovimas, sodo darbai ir pan. Nuolatinis gyvenimas įtampoje ir jausmas, kad “nieko nespėji” gali prisidėti prie moterų psichikos sveikatos blogėjimo.
Savivaldybių iniciatyvos senjorams
Savivaldybių iniciatyvos senjorams
Savivaldybių iniciatyvos senjorams
Savivaldybių iniciatyvos senjorams
Savivaldybių iniciatyvos senjorams
Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas
Socialinės pagalbos savivaldybėse priežiūra